Autorė: Birutė Paliakaitė
Vadovai: Andrius Petrėnas, Vaidotas Marozas
Aprašymas:
Prieširdžių virpėjimas (PV) – labiausiai paplitusi širdies aritmija, diagnozuota daugiau nei 33 mln. pasaulio gyventojų. Dažniausiai aritmija išsivysto vyresniame amžiuje, todėl senstant visuomenei PV paplitimas toliau augs. Prieširdžių virpėjimas blogina gyvenimo kokybę ir yra siejamas su 5 kartus didesne smegenų insulto ir 3 kartus didesne širdies nepakankamumo rizika.
Įvairios ligos ir žalingi įpročiai skatina PV išsivystymą, o pasireiškę pirmieji savaime nutrūkstantys aritmijos epizodai skatina tolimesnį jos progresavimą. Kiekvieno sergančiojo atveju PV ir jo komplikacijų eiga yra skirtinga – nežinoma, kokią įtaką jai daro įvairūs aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. Mokslininkai nesutaria ir dėl prieširdžiuose aritmijos metu vykstančių patologinių procesų bei jų mechanizmų. Informacijos apie PV eigos tendencijas ir jas lemiančius išorinius veiksnius gali suteikti tik ilgalaikis paciento veiksmų laisvės nevaržantis aritmijos stebėjimas.
Elektrokardiograma suteikia galimybę stebėti elektrinę širdies veiklą, joje prieširdžių virpėjimo metu atsispindi virpėjimo bangos, kurių dažnis priklauso nuo ligos eigos ir prieširdžių pakenkimo laipsnio. Virpėjimo dažnis taip pat kasdien varijuoja dėl paros ritmo, kūno padėties pasikeitimo, fizinio aktyvumo ar vartojamų vaistų. Pagal virpėjimo bangų dažnį galima prognozuoti savaiminį PV nutrūkimą. Deja, kasdienio gyvenimo sąlygomis registruojamos elektrokardiogramos kokybė labai nukenčia dėl judesių ir prasto elektrodų kontakto sukeliamų artefaktų. Šiame darbe sprendžiama tokių elektrokardiogramos signalų automatinės analizės problema – pateikiami technologiniai sprendimai, užtikrinantys patikimą virpėjimo bangų dažnio vertinimą ilgalaikiuose elektrokardiogramos įrašuose.
Pristatoma PV stebėsenos technologija turi potencialo būti naudinga tiek gydytojams individualizuojant paciento gydymo planą, tiek mokslininkams, bandantiems geriau suprasti šią aritmiją. Atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, PV gydymo planas gali būti koreguojamas, paskiriant tinkamesnius vaistus bei fizinio aktyvumo pratimų planą.
