ieškoti

Mirksėjimo dažnio pokyčių skirtinguose dėmesio koncentracijos intervaluose vertinimo metodika

Technorama 2018

Autoriai: Vaidotas Gudžiūnas, Gintarė Urniežiūtė, Erlandas Paulėkas

Vadovai: prof. Antanas Vaitkus, prof. Vincentas Veikutis

Aprašymas:

Parkinsono liga (PL) – tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, sukelianti negalią ir reikšmingai bloginanti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Šiuo metu PL diagnostika pagrįsta tik klinikinio vertinimo duomenimis, liga nustatoma jau pažengusi, nors laikotarpis iki klinikinių ligos požymių yra pakankamai ilgas. Atsiranda vis didesnis poreikis įdiegti ankstyvos diagnostikos priemonę, kuri leistų populiacijoje identifikuoti rizikos asmenis, potencialiai galinčius susirgti PL, tai leistų atlikti detalius neurologinius tyrimus, pavyzdžiui, polisomnografiją REM (greitų akių judesių) miego fazės įvertinimui, anksti patvirtinti ligą, taikyti šiuo metu kuriamą pažangų patogenezinį neurodegeneracinių ligų gydymą.

Sumažėjęs mirksėjimo dažnis nurodomas, kaip vienas iš Parkinsono ligos (PL) ankstyviausių klinikinių požymių, tačiau iki šiol klinikinėje praktikoje ankstyvai diagnostikai nėra taikomas dėl plačių mirksėjimo dažnio variacijų.

Pritaikymą klinikinėje praktikoje apsunkina ne tik plačios mirksėjimo dažnio variacijos, bet ir tai, jog mirksėjimo dažnį gali keisti įvairūs fiziologiniai veiksniai, vienas iš jų dėmesio koncentracijos lygis, kurio vertinimas iki šiol nebuvo tiksliai standartizuotas.

Šio tyrimo metu mirksėjimo identifikavimui ir dėmesio lygio nustatymui tiriamiesiems buvo registruojama kaktinės smegenų skilties elektroencefalograma (EEG), naudojant neinvazinį sausojo elektrodo encefalografą. EEG duomenys buvo persiunčiami į kompiuterį ir analizuojami. Dėl veido raumenų sukeliamų biopotencialų, mirksėjimo metu EEG stebima specifinės formos banga, kurią galima identifikuoti kaip sumirksėjimą.

Dėmesio koncentracijos vertinimui pasirinktas MindWave® algoritmas, dėmesio koncentracija pateikiama nuo 0 iki 100 proc. Įvykęs sumirksėjimas buvo siejamas su momentiniu fiksuotu dėmesio koncentracijos lygiu. Pasirinkti 5 dėmesio koncentravimo intervalai: 1-19 (labai žema), 20-39 (žema), 40-59 (neutrali), 60-79 (didelė) ir 80-100 (labai didelė).

Visos užduoties EEG išanalizuota naudojantis specialiu algoritmu, identifikuoti sumirksėjimai, priskiriami atitinkamai dėmesio koncentracijai ir apskaičiuotas mirksėjimo dažnis, esant vienam iš pasirinktų dėmesio koncentracijos intervalų.

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas, mirksėjimo dažnis įvertintas 14 asmenų, neturinčių sveikatos sutrikimų. Tyrimas atliktas vienodomis aplinkos sąlygomis. Tiriamiesiems buvo pateikta užduotis – sudėlioti atsitiktine tvarka lentelėje išsibarsčiusius skaičius nuo 0 iki 99.

Stabiliausias mirksėjimo dažnis, turintis mažiausią standartinio nuokrypio vertę, apskaičiuotas neutralios (3,9 ± 2,2) ir didelės (4,6 ± 2,2) dėmesio koncentracijos intervaluose, kai nepritaikius standartizavimo mirksėjimo dažnio variacijos siekia nuo 2,4 iki 31,8 kartų per minutę.

Taikant mūsų vertinimo metodiką, galima standartizuoti mirksėjimo dažnį aukštesniuose dėmesio koncentracijos intervaluose.

Svarbu patobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galimybė standartizuoti mirksėjimo dažnį visuose dėmesio koncentracijos intervaluose, atsirastų galimybė pritaikyti metodą klinikiniuose tyrimuose, populiacijoje atrinkti asmenis, turinčius riziką susirgti PL ir didelės rizikos asmenims įvertinti ar yra REM (greitų akių judesių) miego fazės sutrikimas, kuris yra būdingas ankstyviems PL požymiams.

Metodika galėtų tapti sparčiai besivystančios telemedicinos paslaugų dalimi, besivystant BCI (Brain–computer interface) technologijoms ir jas vis dažniau diegiant į kasdieninius informacinių technologijų įrenginius, taptų prieinama platesnei visuomenės daliai.

 

Duration:
2016 - 2016