Autorės: Gintarė Lučinskaitė, Karolina Gričiūtė, Eligija Šlepertaitė, Monika Šantaraitė
Vadovės: dr. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, lekt. Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, dr. Aušra Mlinkauskienė
Aprašymas:
Nagrinėjama teritorija – funkciškai mišrus Šančių mikrorajonas, esantis strategiškai geroje vietoje – netoli Kauno miesto centro, išsidėstęs Nemuno kilpoje, besiribojantis su Naujamiesčio ir Gričiupio mikrorajonais. Darnus miesto vystymasis – tai labai sudėtingas procesas, siekiant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio balanso. Miesto erdvių renovacija ir humanizavimas – tai priemonės, kurios padeda miestui išlikti socialiai ir ekonomiškai gyvybingu, didina jo ekologinį potencialą.
Šiuo metu Šančiai yra probleminis miesto rajonas, su nederančiomis tarpusavyje funkcinėmis zonomis, apleistomis bei neišnaudotomis, urbanistinį potencialą turinčiomis, teritorijomis. Pagrindinės mikrorajono probleminės zonos – pramonės paskirties teritorijos, kurių mastelis ir naudojimo būdas visiškai nedera prie aplinkinių gyvenamosios paskirties teritorijų bei istoriškai susiformavusių kareivinių pastatai su teritorijomis, kurios turi išskirtinį architektūrinį potencialą. Taip pat didelė Šančių dalis yra urbanistiniu atžvilgiu sunykusi, apleistos kultūros paveldo teritorijos, nepanaudotosNemuno pakrantės. Istorinį- kultūrinį kraštovaizdžio savitumą turinčios unikalios gamtinės sąlygos – didžiausios Lietuvos upės slėniai su natūraliais šlaitais – yra puiki galimybė vystyti rekreacinę veiklą viduryje miesto centro. Taip pat, atlikus Šančių teritorijos analizę, pastebėta, jog neišvystyta socialinė infrastruktūra: teritorijoje trūksta kultūrinės paskirties objektų, darželių, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, privačių gydymo įstaigų taip pat bendruomenės centrų ir viešojo aptarnavimo sektoriaus įstaigų.
Gerinant Šančių mikrorajono identitetą bei vidinę gyvenamosios aplinkos infrastruktūrą, siūloma sukurti traukos centrus – ašis centrinėse dalyse, Juozapavičiaus pr. ir Prancūzų g., čia sutelkiant komercinę bei visuomeninę veiklą. Siekiant didinti rajono urbanistinį gyvybingumą, siūloma tokia mikrorajono koncepcija, kuri sukurtų darnią ir tvarią aplinką tarp gyvenamosios ir komercinės funkcijos – didinant užstatymo įvairovę, integruojant patrauklias žaliąsias erdves, skverus, pritaikant kultūros paveldo objektus ir jų teritorijas gyvenamajai funkcijai, rekreacijai, bendruomenės centrams, muziejams ir kitoms susibūrimo vietoms.
Planuojama teritorija iš pramonių ir apleistų, buvusių kareivinių pastatų, atgaivinama, tampa „gyva“ ir „nuolat judanti“. Atsiranda daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, kotedžai bei miesto vilos, kurių užstatymo mastelis dera su šalia esančiomis mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijomis. Naujajame kvartale siūlomos kelios naujos gatvės, kurios pagerintų kvartalo pralaidumą bei išspręstų dabartines pavojingas eismo situacijas sankryžose. Taip pat, kuriant naujai besivystančio, tačiau identitetą išlaikančio mikrorajono veidą, siūloma įrengti žaliuosius plotus vidiniuose daugiabučių ir komercinės paskirties pastatų kiemuose. Pasaulyje populiarėja tendencija kurti žaliąją architektūrą, žaliąsias erdves, kurios integruojasi į bendrą miesto urbanistinį karkasą ir užtikrina darnų gyvenamosios aplinkos, visuomenės ir ekonomikos sąryšį. Kuriant tokio tipo žaliąsias erdves ar skverus tarp intensyviai lankomų teritorijų, galima sumažinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei supančiai aplinka.
Taigi, ši vizija – tai Šančių mikrorajono integracija į bendrą miesto struktūrą, išlaikant vietos charakterį ir identitetą bei sukuriant optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas vietos bendruomenėms. Vystant šį Kauno mikrorajoną nuosekliai ir kryptingai, čia atsirastų puikios galimybės plėtoti smulkųjį verslą, steigti komercinės paskirties biurų centrus, projektuoti daugiaaukščius ir mažaaukščius gyvenamosios paskirties pastatus bei plėtoti rekreacinę veiklą.
