Autoriai: Andrius Paulauskas, Tomas Valatkevičius, Cenker Canbulut, Tomas Šakočius
Vadovas: Tomas Blažauskas
Aprašymas:
Tikriausiai nemažas kiekis kauniečių norėtų pamatyti savo miestą iš paukščio skrydžio, tačiau tokiam nuotykiui dėl įvairių priežasčių pasiryžti sugeba nevisi. Naujausių virtualios realybės technologijų dėka virš Kauno galite paskraidyti ir nepakilę nuo žemės.
Skrydžio virtualiu parasparniu pradžioje esate pakabinami 250 metrų aukštyje virš Kauno. Pilotui užduodamas tikslas skrydį pabaigti nusileidus kuo arčiau Elektronikos rūmų stogo. Nusileidimui paįvairinti pasitelkiami įvairūs žaidybinimo elementai – ore kabantys žiedai, pro kuriuos praskridus parasparniu modifikuojama jo sklidimo trajektorija, ženkliukai už kurių surinkimą skrydžio metu suteikiami taškai, o pats nusileidimas vertinamas penkių žvaigždučių skalėje priklausomai nuo to kiek pilotas yra toli nuo Elektornikos rūmų stogo.
Skrydžiui buvo specialiai modeliuojamas virtualaus Kauno vaizdas. Virtualiame Kaune aiškiai atpažįstamas Studentų miestelis ir kitos Kauno miesto vietovės. Tarp žymesnių pastatų galima pamatyti tokius statinius kaip KTU „Santakos“ slėnį, Dizaino ir technologijų fakultetą, Elektronikos rūmus, Cheminės technologijos fakultetą, Elektros ir elektronikos fakultetą ar net Mona Lizos piešinį esantį ant ketvirtojo KTU bendrabučio.
Skrydžio virtualiu parasparniu sistemą sudaro trys pagrindiniai komponentai – speciali konstrukcija imituojanti tikrą parasparnį, asmeniniam kompiuteriui skirta virtualios realybės įranga „HTC Vive“ bei skrydžiui virtualiame Kaune imituoti sukurta programinė įranga. Konstrukcija skirta virtualaus parasparnio valdymo įvesčiai iš vartotojo registruoti bei suteikti patį sklidimo ore pojūtį pučiant vėjelį į pilotą. Virtualios realybės įranga naudojama virtualios aplinkos atvaizdavimui, o programinė įranga šią aplinką pateikia bei ją valdo naudodama įvesties duomenis gautus iš konstrukcijos.
Tikrą parasparnį imituojanti konstrukcija susideda iš šešių strypų laikančių skersinį. Ant skersinio prikabinta ašis, o ant šios – piloto kėdė. Abiejose kėdės pusėse kaba parasparnio klevantas imituojančios spyruoklės su rankenėlėmis. Piloto kėdė ir abi klevantos skirtos virtualiam parasparniui valdyti, kėdės pasukimas ir klevantų užtraukimas nepriklausomai siunčia signalus į kompiuterį per serijinį prievadą. Šiuos signalus programinė įranga iš prievado nuskaito ir reguliuoja virtualaus parasparnio būseną – jo sukimo momentą, sklidimo ir leidimosi greitį. Priklausomai nuo parasparnio greičio programinė įranga per tą patį prievadą siunčia atgalinį signalą konstrukcijos valdikliui. Šis signalas reguliuoja ventiliatoriaus, padėto priešais pilotą, sukimosi greitį imituojant vėją.
Programinė virtualaus skrydžio parasparniu įranga skirta „HTC Vive“ virtualios realybės akiniams, tačiau dėl naudojamo pažangaus „Unreal Engine 4“ žaidimų variklio įranga gali būti lengvai pritaikoma ir „Oculus Rift“ platformai. Pritaikomumo paprastumas kyla ir iš to, kad įvesčiai programinė įranga įvesčiai nenaudoja jokių su platforma susijusių valdiklių, bet tam specialiai sukurtą konstrukciją.
Šis virtualus skrydis yra labiau pramoginio pobūdžio dėl naudojamų žaidybinių elementų ir realizuotų fizikinių aproksimacijų. Norint naudoti įrangą apmokymų tikslams būtina programinės įrangos modifikacija.
